Plytelės
Kaip nurodo Lietuvos standartas LST EN 14411, visos plytelės yra keraminės (kalbant apie keramines, akmens masės ir klinkerio plyteles), tačiau pagal susitarimą plytelės skirstomos į keramines, akmens masės ir klinkerio.
Kaip nurodo Lietuvos standartas LST EN 14411, visos plytelės yra keraminės (kalbant apie keramines, akmens masės ir klinkerio plyteles), tačiau pagal susitarimą plytelės skirstomos į keramines, akmens masės ir klinkerio.
Keraminės plytelės gaminamos iš molio, smėlio, lauko špato, kvarco ir vandens. Padarytas mišinys išdžiovinamas suformuojant miltelius, kurie suspaudžiami aukšto slėgio ir keliauja į iki 1000-1300l.C įkaitintą krosnį. Priklausomai nuo plytelių rūšies ir pasirinktos gamybos technologijos, plytelės gali būti degtos vieną kartą („monocottura“) arba kelis kartus („bicottura“). Monocottura plytelių pagrindas ir glazūra degami vienu metu, taip dažniausiai gaminamos grindų plytelės. Bicottura metodu dažniausiai gaminamos sieninės plytelės, jos degamos kelis kartus, dažniausiai žemensnėje temperatūroje nei monocottura plytelės, tad jos gaunasi ne tokios tvirtos, nes kuo aukštesnė degimo temperatūra, tuo tvirtesnės gaunasi plytelės (bet tvirtumui įtakos turi ir kiti veiksniai).
Keraminių plytelių vandens įgeriamumas kiek daugiau kaip 4%. Atrodo 4 procentai nėra daug, tačiau palyginus su kitos rūšies plytelių įgeriamumu, mažesniu nei pusė procento, tai susidaro 8 ir daugiau kartų skirtumas.
Akmens masės plytelė yra stipresnė keraminių plytelių sesė, ši plytelė taip pat gaminama naudojant molį, tačiau gamyba kiek skiriasi. Akmens masės plytelė daug tvirtesnė už keraminę, jos vandens įgeriamumas mažesnis nei 0,5% – dėl to jos klasifikuojamos kaip pilnai vitrifikuotos(stikliškos). Toks jų porėtumas pasiekiamas dėka labai aukšto slėgio presavimo, aukštos temperatūros išdegant, bei naudojamo molių mineralų mišinio. Žaliavų mišinys akmens masės plytelėms naudojamas kitoks nei paprastoms keraminėms plytelėms – tai kaolino (baltojo molio), lauko špato, kvarcinio smėlio ir metalo oksidų mišinys, kuris gali atlaikyti tokį aukšto slėgio presavimą ir aukštas temperatūras krosnyje išdegant. Kaolinas (dar vadinamas baltuoju porceliano moliu) yra kertinė žaliavų mišinio dalis, kuri padeda plytelei išlaikyti formą aukštoje krosnies temparatūroje.
Maišant žaliavas plytelėms gaminti ruošiamas šlikeris – tiršta tešlos pavidalo masė iš maltų silikatinių medžiagų. Silikatai – tai labiausiai paplitusi mineralų klasė, t.y. sunkialydės (lydimoso t-ra 1000-1300l.C, ar net 2000l.C) kietos medžiagos, atsparios atmosferos poveikiui, netirpsta vandenyje, rūgštyse ir šarmų vandeniniuose tirpaluose. Šlikeris yra košiamas, džiovinamas, iš jo ruošiami presavimo milteliai, kurių drėgnis 6%. Milteliai patalpinami į formas, kurios presuojamos hidrauliniais presais (presavimo krūvis gali siekti net 15000t) ir taip suformuojamos plytelės. Tuomet plytelės džiovinamos, po to jos angobuojamos (angobas – iš esmės dažai, kuriuose yra molio), t.y. padengiamos specialiais dažais. O tada plytelės keliauja į labai aukštos temperatūros krosnį, įkaitintą iki 1200-1250l.C. Kai supresuotas į formas mišinys yra išdegamas jis tampa vitrifikuotas (stikliškas). Vitrifikacija – tai toks procesas, kai
besilydidamas molis virsta į stiklą panašia substancija, kurios porėtumas siekia mažiau kaip 0,5 %. Kadangi vanduo itin mažai į tokias plyteles įsiskverbia, jis labiau kaupiasi ant paviršiaus, todėl priklausomai nuo plytelės tekstūros, reikėtų apgalvotai rinktis plyteles šlapioms zonoms, nes tokios plytelės gali būti slidžios (svarbu sekti slidumo klasę).
Kiekvienas plytelių gamintojas gali turėti kiek skirtingą gamybos procesą, tačiau esminiai etapai yra panašūs į aprašytus.
Vienas iš pagrindinių akmens masės plytelių privalumų yra itin mažas vandens įmirkis, mažesnis nei 0,5%. Įmirkis parodo, kiek vandens plytelė į save įgeria. Kuo daugiau vandens įgeria, tuo labiau plytelė netinka lauko sąlygoms, nes plytelėje sušalęs vanduo plečiasi ir skaldo plytelę. Lauke galima kloti tik tokias plyteles, kurių įmirkis mažesnis kaip 3%.
Akmens masės plytelės pasižymi ne tik mažu vandens įgeriamumu, bet ir tvirtumu. Jos yra tankesnės, itin mažo porėtumo, jų paviršius beveik stiklinis, todėl jos ne visada glazūruojamos. Jos labai atsparios mechaniniam poveikiui. Glazūruotos akmens masės plytelės gali būti matinio, pusiau blizgaus ir poliruoto paviršiaus. Glazūra – tai iš esmės skysto stiklo sluoksnis – 5-7 mikronų storio, kuris užnešamas ant plytelės paviršiaus. Glazūruotos plytelės dažniau būna plonesnės ir kiek mažiau tankios nei negalzūruotos akmens masės plytelės. Glazūruotos plytelės lengvai prižiūrimos, į jas nesusigeria dėmės, nes glazūra sudaro tą barjerą.
Neglazūruotos akmens masės plytelės gali būti kelių rūšių: “through-body” ir “color-body”. “Through-body” plytelės yra homogeniškos, jos pasižymi tomis pačiomis savybėmis per visą plytelės tūrį. Jos sudarytos iš žaliavų bei dažų pigmentų, viskas kartu suspaudžiama aukštu slėgiu ir tada išdegama. Ant tokios plytelės paviršiaus nėra glazūros. Šios plytelės yra vienos patvariausių grindų plytelių tipų, jos atsparios dėmėms, braižymuisi, chemijai ir karščiui. Jos ypač tinka visuomeninės paskirties vietoms, kur gana eksremalios sąlygos grindų dangoms, kaip oro uostai ir traukinių stotys.
Dažniausiai šių plytelių paviršius yra matinis, tačiau gali būti ir poliruotas (blizgus) bei tekstūrinis (nelygus). Dažniausiai jos vienspalvės, tačiau pasitaiko ir kitokių, kaip marmuro rašto ar terazzo.
“Color-body” tipo neglazūruota akmens masės plytelė, techniškai žiūrint iš tiesų yra glazūruojama, tačiau nėra naudojamas angobos sluoksnis ir glazūra prasiskverbią į visą plytelės tūrį dar prieš ją išdegant krosnyje. Šis procesas paverčia plytelę “fully vitrified” (lietuviškai galėtume versti kaip pilnai stiklišką). Šios plytelės briaunos spalva atitinka plytelės paviršiaus spalvą. Jos priskiriamos prie neglazūruotų plytelių tipo ir yra tikrinamos ne PEI glazūros dilimo testu, bet giluminio dilumo testu. Tokios plytelės yra labai atsparios ir tvirtos, jos ypač tinka reiklioms visuomeminėms erdvėms, tokioms kaip viešbučių vestibiuliai, mokyklos, restoranai ir pan.
Nuoširdžiai dėkojame dizainerei Eglei iš https://interjero.guru/ už įžvalgų kupiną straipsnį – Jūsų patirtis ir požiūris į interjerą įkvepia ir žavi!
Interjero dizainas nėra monologas. Tai kūrybinis kelias, paremtas dialogu su aplinka ir proceso dalyviais, kurio tikslas atrakinti, atrasti ir atspindėti savitas istorijas apie žmonių gyvenimo būdą, jų poreikius, pomėgius. https://interjero.guru/, info@interjero.guru